apdykis

ãpdykis, -ė (= apdykys?) adj. (1) 1. Grž apydykis, apytuštis: Aruodai apdykiai Jnšk. 2. apylaisvis, be didelių darbų: Ãpdykis laikas Jnšk. 3. gana pigus, pusveltis.

ãpdykiai adv.: Ãpdykiai paėmiau (nupirkau) tas malkas Jnšk.